Utenos Dauniškio gimnazija – jau ketvirtoji ugdymo įstaiga Lietuvoje, kuri balandžio 24-25 d. porai dienų pas save įsileidžia Ugdymo plėtotės centro organizuojamą parodą „Sužinokime. Tobulėkime. Veikime“. Mokinių pavasario atostogų metu čia apsilankys daugybė svečių. Šypsenos, nauji seni susitikimai, ore sklandančios gyvos idėjos pripildys klases to malonaus jaudulio ir darbinio šurmulio. Paroda praskries taip greitai, kad gimnazijos šeimininkai ir pamirš, jog parodai pradėta ruoštis prieš keletą mėnesių. Kai didžiausi parodos darbai pačiame įkarštyje ir jau paskelbta parodos renginių programa, kviečianti pasirinkti ir registruotis į renginius, kalbiname trijų ankstesnių parodų šeimininkes – mokyklų direktores.
Po to, kai pas jus įvyko paroda, jau praėjo ilgokas laiko tarpas. Atsitraukus lengviau įvertinti, ką ši paroda reiškė jums – kaip mokyklos vadovui – ir visai mokyklos bendruomenei? Gal parodos organizavimas kažką netikėto atskleidė ar sustiprino? Gal ko naujo išmokote, supratote, o gal kuo nors nusivylėte?
Štai Utenos Dauniškio gimnazija taip pat kaip ir jūs priėmė parodos iššūkį. Kokius drąsinančius linkėjimus norėtumėte jiems perduoti?
Loreta Šernienė, Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė
Paroda vyko mūsų gimnazijoje antraisiais mano vadovavimo gimnazijai metais. Mokyklos bendruomenei ir man pačiai tai buvo didelis iššūkis. Tačiau visa, kas nauja, yra įdomu ir dažniausiai būna prasminga. Todėl ir ryžomės. Džiaugiuosi šia patirtimi iki šiol. Gimnazija gavo labai daug: pasiruošimas parodai ir jos veiklų įgyvendinimas per abi dienas sutelkė visą bendruomenę. Į veiklas įsijungė ne tik mokytojai, visi kiti darbuotojai, bet ir didelis būrys mokinių savanorių, gimnazistų tėveliai. Įsitikinome, kad mes – didelė vieninga komanda. Gimnazistai pasijautė labai svarbūs, paaugo jų savivertė, jie įgijo pasitikėjimo, dirbo labai nuoširdžiai ir vieningai. Vaikų savanorystė buvo grįsta geranoriškumu ir pasididžiavimu savo mokykla.
Mokytojai įgijo daug žinių ir patirties seminarų metu, nes buvo puiki galimybė juose dalyvauti. Dalis mokytojų patys pasidalino savo gerosiomis patirtimis su Lietuvos švietimiečiais, nes vedė užsiėmimus. Ypač naudinga buvo naujų technologijų, skirtų ugdymo kokybei gerinti, paroda, po kurios įsigijome interaktyvių mokomųjų priemonių.
Didžiausia vertybė – išaugęs kolegų draugų būrys iš įvairių Lietuvos vietų. Iki šiol tęsiasi bendradarbiavimas su keleto rajonų ir miestų mokytojais. Juk parodą aplankė daugiau nei 3000 švietimiečių. Daug patirties įgijome bendradarbiaudami su UPC parodos organizacine komanda. Naudinga buvo mokytis iš profesionalų.
Man, kaip vadovei, paroda buvo gyvas patvirtinimas, kad turiu gerai organizuotą ir iniciatyvią komandą. Todėl gimnazija ir toliau nebijo sau keltis iššūkius, kurie padeda kurti mokyklą, į kurią nori eiti mokinys ir mokytojas, kuri patraukli švietimo įstaigos savo vaikui ieškančiam tėveliui.
Utenos Dauniškio gimnaziją noriu pasveikinti su teisingu apsisprendimu priimti šį iššūkį ir linkiu sulaukti didelio būrio lankytojų.
Rasa Dagienė, Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos direktorė
Ši paroda buvo puikiausia proga įsitikinti, kokia didelė mūsų bendruomenė, kokie panašūs mūsų rūpesčiai, kaip įvairiai mes sprendžiame iššūkius ir kaip vis dar nemokame sustabdyti laiko ir mėgautis bendrystės potencialu.
Mūsų mokykloje vykusi paroda patvirtino, kad gebame efektyviai mobilizuotis bei mūsų „senutės“ mokyklos erdves paruošti keliems tūkstančiams lankytojų. Ir dar tuo pačiu metu išgirsti ir pamatyti naudingiausius pranešimus, pagurkšnoti arbatos su seniai (arba naujai) matytu „grupioku“ ar kolega. Paroda baigėsi, bet tęsiasi pažintys, bendri projektai ir galimybės. Nusivylimų „nefiksuota“, net nuovargis transformavosi į nesibaigiančius prisiminimus.
Utenos Dauniškio gimnazijai rekomenduojame vadovautis faktų, t. y. duomenų, kalba. Pravartu prisiminti, kad „kas nedirba – tas neklysta“. Klaidų kiekis tiesiogiai proporcingas pastangoms ir darbui. Dažnai jas pastebi tie, kurie neturi tokios apimties renginių organizavimo patirties. Stebėkite kolektyvo narius, galite pastebėti naujų gebėjimų, kuriais pasinaudosite parodai pasibaigus. Skambinkite mums, mokykloms, kurios jau organizavo tokį renginį. Išklausysim. Dažnu atveju tik tiek ir tereikės. Valdykit momentines emocijas, jos neturi užgožti pasiruošimo parodai ir jos vyksmo džiaugsmo.
Valė Urbelienė, Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorė
Mes buvome pirmosios parodos „Moderni mokykla 2016, Kaunas“ partneriai. Tada mūsų buvo trys: Ugdymo plėtotės centras, UAB „Biuro pasaulis“ ir mes, Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla. Šiandien, nors po parodos praėjo 3 metai, jos organizavimą, pačią parodą mes prisimename kaip patį didžiausią iššūkį, galimybę ir pasitikėjimą. Iššūkį, nes visiems mums tokios parodos patirtis buvo pirma; galimybę, nes įrodėme sau, kad kartu veikdami galime daug padaryti; ir pasitikėjimą, nes pasirinko mus, bet ne naujai renovuotą, dar dažais kvepiančią mokyklą.
Tuomet parodą aplankė virš 2 tūkst. lankytojų. Kai baigėsi paskutinė parodos diena ir visi susirinkome į improvizuotą refleksiją, neslėpsiu, daugeliui iš mūsų tvenkėsi ašaros akyse nuo jausmo, kad viskas, kas gera, turi savybę pasibaigti.
Mūsų mokyklos bendruomenė įrodė sau, kad nori ir gali susitelkti, o tiek pagarbos, atidumo, pasitikėjimo ir pasididžiavimo akimirkų patirti per 2 dienas komandai yra didelė laimė. O taip neįvyksta be atsakomybės, realios pagarbos ir pasitikėjimo. Šių savybių labai reikėjo pasiruošimo etape.
Kartais, kai turime laiko prisiminti gerus dalykus, sakome, kad ši paroda buvo geriausia, kas mums nutiko per paskutinius 5 metus, ir jeigu kas mums pasiūlytų dar kartą nueiti visą šį kelią, sutiktume net nedvejodami.
Linkiu ir Utenos Dauniškio gimnazijos bendruomenei įgyti panašios patirties ir išsinerti iš kasdienės mokyklos rutinos rūbo.